Смекни!
smekni.com

Правовое положение иностранцев в Литовской Республике (стр. 3 из 3)

Kilnojimosi laisvė ir garantijos prieš savavališką išsiuntimą iš šalies

Reguliuodamas užsieniečių atvykimo ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarką, LR įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties”, remdamasis tarptautine praktika, įtvirtina leidimų sistemą. Tai reiškia, kad užsieniečiai gali atvykti į Lietuvos Respubliką tik gavę Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulatų užsienyje arba kitų įstatymų numatytų Lietuvos Respublikos organų vizą, leidimą ar kitą juos atitinkantį dokumentą per pasienio kontrolės punktą. Užsienietis neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, jeigu:

1. neturi galiojančio kelionės dokumento, vizos, kai būtina ją turėti;

2. neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento;

3. atsisako pateikti pasienio policijai būtinus duomenis, patvirtinančius asmens tapatybę ir kelionės tikslą;

4. negali pateikti duomenų, patvirtinančių, kad turi lėšų, kurių reikia pragyventi Lietuvos Respublikoje, grįžti į savo valstybę arba vykti į kitą valstybę, į kurią turi teisę išvykti;

5. jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką;

6. jo buvimas Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai bei dorovei;

7. paaiškėja, kad pateikdamas prašymą atvykti užsienietis pateikė apie save tikrovės neatitinkančius duomenis;

8. jis yra padaręs nusikaltimų žmoniškumui ar vykdė genocidą[22].

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, gali laisvai kilnotis ir apsigyventi Lietuvos teritorijoje. Užsieniečiams išduodami leidimai nuolat ir laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų išdavimo, keitimo bei panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kilnojimosi teisė gali būti apribota tik valstybės saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Keisdami savo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje, užsieniečiai privalo apie tai nustatyta tvarka pranešti Vidaus reikalų ministerijai.

Kiekvienam užsieniečiui, esančiam Lietuvos Respublikoje, garantuojama teisė išvykti iš jos. Laikinai esantys užsieniečiai išvykdami iš Lietuvos privalo pateikti pasą ar kitą jį atitinkantį dokumentą, o nuolat gyvenantys užsieniečiai privalo dar gauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos leidimą išvykti. Nepateikus nustatytų dokumentų, Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės organai neleidžia užsieniečiui išvykti iš Lietuvos. Taip pat yra numatyti keli atvejai, kai teisė išvykti gali būti apribota, jeigu užsienietis:

1. patrauktas baudžiamajon atsakomybėn – iki bylos nagrinėjimo pagaigos;

2. nuteistas už padarytą nusikaltimą – iki bausmės atlikimo pabaigos arba atleidimo nuo bausmės atlikimo;

3. neįvykdė turtinių prievolių Lietuvos valstybei ar turtinių prievolių, kylančių iš santuokos ir šeimos santykių, ar kitokių turtinių prievolių, nustatytų įsiteisėjusiais teismo sprendimais[23].

Nesutinkantis su draudimo išvykti motyvais užsienietis Vidaus reikalų ministerijos sprendimą gali apskųsti teismine tvarka.

Taip pat užsienietis turi teisę kreiptis dėl prieglobsčio, juo naudotis Lietuvos Respublikoje ir gauti pabėgėlio statusą. Lietuvos Respublikoje pabėgėliu pripažįstamas užsienietis, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų negali arba bijo naudotis tos šalies, kurios pilietis jis yra, gynyba arba neturi atitinkamos pilietybės ir yra už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Pabėgėlis Lietuvoje naudojasi visomis Lietuvos Respublikos tarptautiniuose susitarimuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose užsieniečiams nustatytomis teisėmis[24].

5. Imigracijos teisinio reguliavimo ypatumai ir problemos

Imigrantu pripažįstamas užsienietis, kuris nuolat apsigyvena Lietuvos Respublikoje. Užsienietis gali imigruoti į Lietuvos Respubliką tik nustatyta tvarka gavus Vidaus reikalų ministerijoje ar jos įgaliotoje institucijoje leidimą nuolat arba laikinai apsigyventi Lietuvoje. Kartu su tėvais arba vienų iš jų turi teisę imigruoti vaikai, neturintys 18 metų. Kitose valstybėse likę gyventi imigranto sutuoktinis ir jo vaikai iki 18 metų turi teisę imigranto kvietimu atvykti nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pagal pirmumo teisę.

Kad gauti aukščiau minėtą leidimą, užsienietis privalo pateikti prašymą Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, o jeigu užsienietis jau teisėtai yra Lietuvos Respublikoje – tai Vidaus reikalų ministerijai. Šis prašymas turi būti išnagrinėtas per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos, jei tai prašymas laikinai apsigyventi, o jeigu tai prašymas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – tai per 6 mėnesius nuo pateikimo dienos.

Jeigu gavus leidimą, užsienietis juo nepasinaudoja, sprendimas išduoti leidimą anuliuojamas laikino apsigyvenimo atveju – po 6 mėnesių, o nuolatinio gyvenimo atveju – po 12 mėnesių. Bet jeigu užsienietis nepasinaudojo leidimu dėls varbių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, tai minėti termiai jam nėra taikomi.

Jeigu užsieniečiui nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, tai galėjo atsitikti dėl žemiau sekančių priežasčių:

1. užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gręstų jos saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ir dorovei;

2. duomenys, kuriuos apie save pateikė užsienietis, neatitinka tikrovės;

3. jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką;

4. užsienietis neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje;

5. užsienietis neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento.

Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali pakartotinai pateikti prašymą praėjus nemažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo priėmimo arba išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti tokį leidimą.

Leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas užsieniečiui vieneriems metams, jei jis sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu arba nuolat gyvenančiu Lietuvoje užsieniečiu. Jei santuoka nenutraukiama, tai leidimas išduodamas pakartotinai kiekvienais metais. Taip pat leidimas gali būti išduodamas šeimos susijungimo pagrindu, jei užsienietis atitinka visus, įstatymo numatytus, reikalavimus.

Užsieniečiai, kuriems yra išduotas leidimas laikinai apsigyventi Lietuvoje, turi per 7 dienas po atvykimo į Lietuvos Respubliką arba po duomenų pasikeitimo privalo pranešti Vidaus reikalų ministerijai. Užsienietis, turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, turi pranešti per 7 dienas Vidaus reikalų ministerijai tik aoie duomenų pasikeitimą.

Užsieniečiui, kuris turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ilgiau nei vienerius metus, Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka yra suteikiamas asmens kodas[25].

Lietuvoje valstybės politika nelegalių migrantų klausimu dar nėra galutinai susiformavusi, ji kinta plečiantis šiam socialiniam reiškiniui. Tačiau bendra nuostata gana nuosekli: nelegalūs migrantai (išskyrus pabėgėlius ir prieglobsčio ieškančius asmenis) turi būti išsiunčiami į savo gimtąsias šalis arba į tas valstybes, iš kurių jie atvyko į Lietuvą. Kol bus išsiųsti, nelegalūs tranzitiniai migrantai turi būti sulaikomi, jiems negali būti suteikiamos tokios pat teisės ir laisvės kaip legaliems imigrantams. Nelegalai tokią politiką vertina kaip labai nepalankią, ir todėl ateityje ji gali turėti stabdantį efektą.

Kova su tranzitine migracija vienoje mažoje valstybėje, pavyzdžiui, Lietuvoje, gali duoti tik dalinių rezultatų, tikriausiai susijusių su migracijos maršrutų pakeitimu. Realų poveikį šiam socialiniam reiškiniui padarytų tik bendros visų suinteresuotų šalių pastangos[26].

Išvados

Lietuvai tapus nepriklausoma Respublika, kurią pripažino dauguma pasaulio valstybių, iškilo būtinumas ne tik apibrėžti savo piliečių ratą, bet ir nustatyti kitų asmenų, užsieniečių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisinį statusą.

Principinės užsieniečių teisinio statuso nuostatos buvo įtvirtintos Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame įstatyme, po to LR Konstitucijoje. Tačiau detaliau užsieniečių teises ir laisves, pareigas, atvykimo ir apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje, taip pat išsiuntimo ir imigracijos sąlygas ir tvarką reguliavo “Dėl užsieniečių teiinės padėties Lietuvos Respublikoje” ir imigracijos įstatymai. Bet įsigaliojus naujam įstatymui “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 1998 metais, aukščiau paminėti du įstatymai neteko galios.

LR Konstitucijoje ir atitinkamuose įstatymuose nustatyta, kad teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje užsieniečiai ir asmenys be pilietybės naudojasi vienodomis su Lietuvos Respublikos piliečiais teisėmis ir laisvėmis, bei vykdo pareigas, bet, žinoma, su tam tikrais apribojimais politinių teisių srityje.

Reikšmingais dokumentais, apibrėžiant žmogaus laisves ir teises LR Konstitucijoje ir kituose įstatymuose, tapo tarptautinės sutartys ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Tarptautinės sutartys – tai svarbus tarptautinės teisėtvarkos stabilumo ir Lietuvos santykių su užsienio šalimis, taip pat teisinės valstybės funkcionavimo elementas. Tarptautinėms sutartims tenka svarbus vaidmuo ginant žmogaus pagrindines teises ir laisves, taip pat palaikant visuomenės teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys kartu su tarptautinės teisės principais ir normomis yra neatskiriama jos teisinės sistemos dalis.

Literatūros sąrašas

Norminiai aktai:

Lietuvos Respublikos Konstitucija. – Vilnius, 1993

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija//VŽ., 1995, Nr. 40-987

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmasis protokolas// VŽ., 1996, Nr. 5-112

LR įstatymas “Dėl asmenų, laikomų nuolat gyvenančiais Lietuvoje”//VŽ., 1995, Nr. 106-2348

LR imigracijos įstatymas// VŽ., 1991, Nr. 27-730

LR įstatymas “Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso”// VŽ., 1995, Nr. 63-1578

LR įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties”// VŽ., 1991, Nr. 27-729

LR įstatymas "Dėl užsieniečių teisinės padėties"// VŽ., 1998, Nr.115-3236

LR visuomeninių organizacijų įstatymas// VŽ., 1998, Nr. 59-1653

Specialioji literatūra:

LR Konstitucija: tiesioginis taikymas ir nuosavybės teisių apsauga. – Panevėžys, 1994

Sipavičienė A. Nelegalių migrantų tranzitas per Lietuvą. – Vilnius, 1996

Trumpas Europos žmogaus teisių konvencijos vadovas. – Vilnius, 1995

Vadapalas V. Tarptautinė teisė: bendroji dalis. – Vilnius, 1998

Žmogaus teisės Lietuvoje. - Vilnius, 1996

Žmogaus teisės. Tarptautinių dokumentų rinkinys. - Vilnius, 1993

Žmogaus teisių apsaugos mechanizmas. – Vilnius, 1997

Конституционное право. Ред. Лазарев В.В. – Москва, 1998


[1]Конституционное право. Ред. Лазарев В.В. – Москва, 1998, p. 9, 10

[2] LR įstatymas "Dėl užsieniečių teisinės padėties"// VŽ., 1998, Nr. 115-3236, 1 str.

[3] LR įstatymas "Dėl užsieniečių teisinės padėties"// VŽ., 1998, Nr. 115-3236, 3 str.

[4] Trumpas Europos žmogaus teisių konvencijos vadovas. – Vilnius, 1995, p. 5

[5] LR Konstitucija: tiesioginis taikymas ir nuosavybės teisių apsauga. – Panevėžys, 1994, p. 33

[6] Žmogaus teisės. Tarptautinių dokumentų rinkinys. - Vilnius, 1993, p. 10

[7] Vadapalas V. Tarptautinė teisė: bendroji dalis. – Vilnius, 1998, p.269

[8] Žmogaus teisės Lietuvoje. - Vilnius, 1996, p. 133

[9] Vadapalas V. Tarptautinė teisė: bendroji dalis. - Vilnius, 1998, p.253

[10] LR Konstitucija. - Vilnius, 1993, 19, 21 str.

[11] LR įstatymas "Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje"// VŽ., 1991, Nr.27-729, 13 str.

[12] LR įstatymas "Dėl užsieniečių teisinės padėties"// VŽ., 1998, Nr.115-3236, 46-48 str.

[13] Lietuvos Respublikos Konstitucija. - Vilnius, 1993, 31 str.

[14] Žmogaus teisės. Tarptautinių dokumentų rinkinys. - Vilnius, 1993, p. 65

[15] LR įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties”// VŽ., 1998, Nr. 115-3236, 26 str.

[16] Žmogaus teisės. Tarptautinių dokumentų rinkinys. – Vilnius, 1993, p. 86-87

[17] LR visuomeninių organizacijų įstatymas// VŽ., 1998, Nr. 59-1653, 2 str.

[18] Žmogaus teisių apsaugos mechanizmas. – Vilnius, 1997, p. 16

[19] Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmasis protokolas// VŽ., 1996, Nr. 5-112, 1 str.

[20] Lietuvos Respublikos Konstitucija - Vilnius, 1996, 23 str.

[21] Žmogaus teisės Lietuvoje. - Vilnius, 1996, p. 135

[22] LR įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties”// VŽ., 1998, Nr. 115-3236, 7 str.

[23] LR įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties”// VŽ., 1991, Nr. 27-729, 20 str.

[24] LR įstatymas “Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso”// VŽ., 1995, Nr. 63-1578, 2, 3, 17 str.

[25] LR imigracijos įstatymas// VŽ., 1991, Nr. 27-730, 1, 10-24 str.

[26] Sipavičienė A. Nelegalių migrantų tranzitas per Lietuvą. – Vilnius, 1996, p. 7